A MODEL OF TECHNOLOGY STRATEGY DEVELOPMENT FOR IRANIAN NANO‐COMPOSITE COMPANIES / TECHNOLOGIJOS STRATEGIJOS VYSTYMO MODELIS IRANO NANOKOMPOZITŲ KOMPANIJOSE

Abstract

In recent years, Iran's government has emphasized the development of nanotechnology‐based industry, so many Iranian companies have gravitated to this subject, or some new companies have established on nanotechnology fields such as nano‐composite products. Technology strategy (TS) is one of the most important aspects of any firm's strategic posture especially in dynamic environments; therefore this research is focused on adjusting a dynamic model of technology strategy development for Iranian nano‐composite companies’ conditions. This article spots four key environmental moderators (Iran as a developing country, high nanotechnology, nano‐composite companies, and information availability) which affect Chiesa's dynamic model for technology strategy, and investigates these moderators’ effects on the dynamic model's indicators. The results show that 22 indicators of Chiesa's model have changed for this case. Santrauka Pastaraisiais metais Irano vyriausybė pabrėžė nanotechnologijomis pagrįstos pramonės plėtros svarbą, todėl labai daug Irano kompanijų pradėjo orientuotis į šią sritį, susikūre naujų kompanijų, gaminančių nanokompozitų produktus. Technologijos strategija (TS) yra vienas svarbiausių bet kokios firmos strateginių aspektų, ypač dinamiškoje aplinkoje. Šiame straipsnyje bandoma sukurti dinaminį technologijos strategijos vystymo modelį Irano nanokompozitų kompanijoms. Straipsnyje atskleidžiami keturi pagrindiniai veiksniai (Iranas kaip besivystanti šalis, aukštoji nanotechnologija, nanokompozitų kompanijos, informacijos prieinamumas), kurie veikia Chiesa dinaminį technologijos strategijos vystymo modelį, ir tiria, kaip tie veiksniai daro įtaka dinaminio modelio rodikliams. Rezultatai rodo, kad 22 Chiesa modelio rodikliai buvo pakeisti.

Cite this work

No public copy is stored for this record, so only the metadata is cited.

Stored only when both papers are in the corpus — 24 citations exist upstream.

Papers that cite the same references — the relational fallback while embeddings are still backfilling.