SUBSIDIARUMO PRINCIPAS SOCIALINIAM DARBUOTOJUI SĄVEIKAUJANT SU KLIENTU

Abstract

Subsidiarumas isreiskia paprastą, bet esmine idėją, kurios salininkai dažnai patys to nežinodami esame. Sią idėją būtų galima apibūdinti taip: kiekvienas asmuo arba organizacija, turinti didesne galią, turi padėti silpnesniam taip, kad neužgožtų jo laisvės ir skatintų jo savarankiskumą. Subsidiarumas taikomas daugelyje .įvairių sricių (vadyboje, svietimo sistemoje, politikoje ir t. t.). Jis vadinamas visuotiniu principu, tinkanciu visoms socialinio gyvenimo formoms. Todėl sio tyrimo tikslas - issiaiskinti, kaip subsidiarumo principas gali būti taikomas socialiniame darbe, socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu. Tyrime dalyvavo septyni respondentai is Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir JAV: socialinio darbo praktikai ir socialinio darbo specialistai, dirbantys mokslini darbą. Atlikus kokybinį tyrimą paaiskėjo, kad subsidiarumo principo taikymo socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu pagrindas - globalus požiūris į asmenį, pabrėžiant jo orumą ir vertingumą. Remiantis siuo principu, socialinio darbuotojo tikslas yra padėti klientui savarankiskai spresti savo problemas, realizuojant visas savo ir savo aplinkos teikiamas galimybes. Siekdami sio tikslo, socialiniai darbuotojai dažniausiai renkasi tokias darbo formas, kurios padėtų sukurti kliento ir kitų žmonių solidarumą (pvz.: savipagalbos grupės, seimos ir savanorių įtraukimas ir kt). Kita vertus, kliento ir jo aplinkos įgalinimas reikalauja daugiau laiko, pastangų, profesinių sugebėjimų ir t. t. Vis dėlto dirbti pagal subsidiarumo principą naudinga ir prasminga: užtikrinama pagarba kiekvienam, dalyvaujanciam pagalbos procese, geriau tenkinami jų poreikiai, pasiekiami ilgalaikiai rezultatai.

Cite this work

No public copy is stored for this record, so only the metadata is cited.

Stored only when both papers are in the corpus — 3 citations exist upstream.

Papers that cite the same references — the relational fallback while embeddings are still backfilling.