Publikuojamas vokiecių mąstytojo M. Weberio teksto vertimas, kuriame svarstomi mokslinės veiklos prasmės, mokslininko motyvacijos, mokslo reiksmės žmonijos gyvenimo visumoje klausimai. Aptariamas skirtumas tarp meninio ir mokslinio darbo: pastarasis yra įtrauktas į pažangos idėją. Jei menininko darbas yra tikras sedevras, jis niekada nepasens, o mokslo teorijos dėl pažangos idėjos gali pasenti per keliasdesimt metų. Moksliniai darbai gali turėti isliekamąją verte, bet jų idėjos galiausiai bus pranoktos. Mokslo pažanga is esmės yra begalinė, todėl kyla mokslo prasmės problema. Mokslas yra pasaulio atkerėjimo (racionalizacijos) priemonė. Aptariamas mokslinio darbo santykis su isankstinėmis prielaidomis, mokslo vertybinio neutralumo problema, formuluojama fakto ir vertės perskyra. Teigiama, kad mokslininkas savo veikloje neturi painioti faktų ir vercių. Mokslas apibrėžiamas kaip specialistų profesinis pasaukimas, tarnaujantis savivokai ir faktinių rysių pažinimui, bet ne ismincių ir filosofų apmąstymų apie pasaulio prasme dalis.
Stored only when both papers are in the corpus — 506 citations exist upstream.